Būna tokių vestuvių, kuriose vargiai jautiesi kaip darbe, veikiau, atrodo, dalyvauji nuostabių draugų šventėje, kur nuotaka vis paklausia, ar nepavargai, o giminės vis kviečia padaryti pertraukėlę ir prisėsti kartu prie stalo.

Justė ir Donatas nuo pat pirmo susitikimo pasirodė jaukūs, švelnūs ir įsimylėję. Atrodo, kad tas švelnumas pripildė visą dieną, jos orą, saulę, sodybą supantį pušyną, šalia tekančią upę, ir jųdviejų portretus. O vakare stebėjau visus šokančius po lemputėmis ir galvojau, kaip gražu yra meilė, ir kaip gražu, kai susirenkama jos atšvęsti.