Man vienodai patinka:
- dalyvauti dvylikos valandų vestuvėse su savo jaunaisiais ir dar pulku svečių, kur dažniausiai bandau būti nematoma ir sugerti visas tikriausias emocijas, jaukiausius apkabinimus ir šilčiausias šypsenas;
- dirbti su vienu modeliu, kur visada stengiuosi užfiksuoti ne tik jo skvarbų žvilgsnį ar ant skruosto užkritusią garbaną, bet ir kažką sklindančio iš vidaus, daugiau juntamo nei matomo;
- įamžinti artumą, atsiradusį tarp sielų, kad ir kokiam pavidale tos sielos gyventų.
o jei turi idėją,
viziją, ar vis nešiojiesi kokį neišpildytą lūkestį savo portretų serijai, pasikalbam!