Važiuodama fotografuoti Ievos ir Martyno šventės, pamenu, labai jaudinausi. Tai buvo vienos pirmųjų mano fotografuotų vestuvių. Tik susipažinus, jie abu man pasirodė tokie, rimti, suaugę, kiek kuklūs. Pamenu, kai atvežiau juos fotografuotis į miežių lauką, Martynas pasakė, kad apdulkės jo batai, tačiau jau po keleto minučių jis drąsiai tiesė savo švarką Ievai atsisėsti. Buvo taip gražu jų įsijautimas ir pasitikėjimas savo fotografe - manimi. Kartu atradome nuostabių vietų Jiezno apylinkėse, ir jie visur noriai fotografavosi, basi bėgiojo po mišką, brido per laukus ir daug juokėsi.