Tik susitikus ir truputį pakalbėjus su Aivaru ir Agne, mano galvoje sukirbo mintis - čia mano jaunieji. Taip kartais nutinka, ir sunku pasakyti kodėl, tiesiog kai kurie žmonės spinduliuoja kažką, ką akimirksniu atpažįsti ir savyje.

Kai prieš ceremonija laukiau Vilniaus Išganytojo bažnyčios kieme, aplinkui šurmuliavo kelios žmonių grupelės. Trumpam susimąsčiau, kaip man dabar atpažinti Agnės ir Aivaro šventės svečius, bet labai greitai, pradėjusi žmonių veiduose ieškoti tos pačios ramybės ir šviesos, kokią mačiau pas juodu, radau.